Ar yra kokių nors teisinių įrankių, kurie leistų suvaldyti prastai informuotų ar tyčia, siekiant kažkokios naudos sau, melagingą informaciją skleidžiančių asmenų žodžio laisvę?
Ar neverauskus, meidutes, raibytes galima bausti už žalą, kurią padaro jų skleidžiama dezinformacija?
Internetas visuomenei suteikė bemaž neribotą žodžio laisvės ir jo plėtros galią. Nereikia būti politiku, ar kokia nors garsenybe, kad tavo žodį išgirstų tūkstančiai – pakanka parašyti kelias eilutes į interneto langelį ir paspausti „siųsti“. Dar geriau – tapti žurnalistu. Dažnai bemoksliai įsidarbinę žurnalistais jaučia pakylėjimą įgavę šiek tiek įtakos. Jie už savo neapykantos skleidimą įsivaizduoja nebaudžiami, jų neišmanymas nusėda žiniasklaidos puslapiuose. Taip jie ne tik diskredituoja įmonę, kurioje dirba, bet ir daro tiesioginę žalą asmenims, verslams, valstybei. Jie piktybiškai pagal užsakymą arba tiesiog iš nežinojimo klastoja gaunamą informaciją, pateikia ją kryptingai, šališkai, neobjektyviai.
Saugotis nuo neverauskų, meidučių, raibyčių labiausia gali padėt viešumas. Kai išsilavinimo neturintis žurnalistas nuolat persekioja, galima pradėti nuolat persekioti ir jį, publikuojant ir dekonstruojant jų piktybiškus melus, skleidžiamą dezinformaciją, ar galimai užsakytą neigiamą nuomonės formavimą numatyto žmogaus atžvilgiu. Kai žurnalistai peržengia tam tikrą padorumo ribą, prasideda ilgi teisminiai procesai.
Tad procesą visada pradedame nuo viešumo.
