Malonu bendrauti su Lietuvos paštu. Džiaugiuosi galėdamas jiems padėti. Trumpa ir graži istorija:
Ateina siuntinys iš Vokietijos. Gaunu laišką, kad reik deklaruoti, nes siunta neturi ES prekių statuso. Kadangi jų pateiktas numeris nieko man nesako, ir iš Vokietijos siuntų nelaukiu, tai paprašau daugiau informacijos.
Gaunu informaciją, kad vistik siunta iš Amerikos. Nu dabar jau aiškiau, nes jau galvojau, kad pramiegojau Vokietijos išstojimą iš ES.
Taigi klusniai deklaruoju siuntą. Tai knygos. Įrašau vertę, nusiunčiu dokumentus.
Vėl gaunu nuorodą, kad deklaraciją reikia tikslinti:
Kadangi Jūsų pašto siuntoje esančių prekių vertė viršija 150 EUR, muitinei reikia nustatyti prekės kodą pagal LITAR sistemą, todėl prašome nurodyti tikslų prekės pavadinimą, jos aprašymą ir paskirtį. Informaciją prašome pateikti lietuvių kalba.
Prieš tai nurodyta informacija, kad tai knygos nebuvo suprantama Lietuvos paštui, tad patikslinau:
Knyga – tekstinės ir vaizdinės informacijos saugojimo priemonė, paprastai sudaryta iš tarpusavyje sujungtų puslapių ir viršelio. Seniausias būdas perduoti žinias ir pasakojimus – žodinis, tačiau senovės civilizacijose išradus raštą, informacijos perdavimui pradėtos naudoti molinės lentelės, pergamento ritiniai. Vėliau ritinius ėmė keisti įrištos knygos, kurias sudarė puslapiai ir viršelis, t. y. knygos ėmė darytis panašios į daugelį šiuolaikinių knygų.
Iki išrandant spausdinimo presą beveik visos knygos buvo dauginamos perrašant ranka, dėl to knygos buvo sąlyginai brangios ir retos. Ankstyvaisiais viduramžiais tik bažnyčios, universitetai ir labai turtingi didikai turėjo knygų, kurias dažnai prirakindavo prie lentynų, kad jų nepavogtų. Pirmųjų knygų puslapiai buvo iš veršelio odos (pergamento), vėliau pergamentą pakeitė popierius.
XV a. viduryje Vakarų Europoje knygų dauginimui pradėtas naudoti spausdinimo presas. Pirmosios spausdintos knygos – inkunabulai tapo labiau prieinami platesnei auditorijai. Rytuose spausdinimo technologija buvo žinoma gerokai anksčiau, tačiau iš pradžių visas puslapis būdavo išraižomas medinėje plokštėje, kuri būdavo suvilgoma rašalu ir spaudžiama ant popieriaus. Kadangi kiekvieną puslapį reikėjo išraižyti medyje, spausdinimas buvo ilgas ir sudėtingas procesas.
Spausdinimo procesas labai palengvėjo pradėjus spausdinamą tekstą rinkti iš atskirų vieną raidę ar dažnai naudojamą žodį teturinčių kaladėlių (literų).
Po šio Wikipedinio paaiškinimo Lietuvos Pašto darbuotojai suprato kas per siuntinys ir daugiau klausimų neuždavė.
Siunta pristatyta.
