Neteisėti SEB reikalavimai: pateikti finansines pinigų siuntėjo įmonės ataskaitas

SEB bankas nepaiso Duomenų apsauga BDAR reikalavimų.

Maloningoje kompanijoje SEB, kuri gyva tik dėl to, kad klientai jiems atneša pinigus, darbuotojai grečiausia yra prastai sukodintas dirbtinas intelektas, nes kaži ar žmogui kiltų tokios idėjos.

Asmeninė patirtis ir Istorija:

SEB Bankas: Prašome pateikti lėšų siuntėjo YYYYY finansinės atskaitomybės dokumentus už 2018, 2019 metus

XXXXX kompanija, vykdanti IT paslaugas ir gaunanti pinigus už reklamas savo internetiniuose puslapiuose jau gerus 15 metų gauna pinigus už tą pačią veiklą. TIkslumo dėlei reiktų paminėti, kad už tą pačią veiklą ir iš to pačio užsakovo įmonė gauna pavedimus jau gerus 5 metus.

Per tuos 5 metus, maloningasis SEB, kelis kartus (5-6) pavedimą blokavo ir prašė papildomos informacijos. Visada tos pačios: iš kur pinigai, už ką pinigai, atsiųsti faktūrą, sutartį, nurodyti siuntėjo puslapį. Nesvarbu, kad net ir vykdant pažink klientą programą, tokių duomenų kaip sutartiniai įsipareigojimai, kurie šiaip yra konfidenciali įmonės informacija, bankas reikalauti negali.

Nu bet tarkim, kopijuojant tuos pačius atsakymus vėl ir vėl, bei priminus jiems jų pačių teises ir pareigas pavedimai būdavo atblokuojami.

SEB Lietuvoje pakilo į naujas logikos aukštumas ir XXXXX įmonės paprašė užsienio YYYYY įmonės finansinių dokumentų už 2018 ir 2019 metus.

Užsienio YYYYY įmonėje nedirba jokie bendri su XXXXX įmone darbuotojai ir bendrų savininkų nėra.

Matomai ateityje paprašys ir bet kurios kitos įmonės dokumentų. Taigi visi kas turite įmones, atsiųskite man savo veiklos ataskaitas, kad turėčiau ką pateikt didingam bankui 🙂

SEB Bankas: prašyti finansinių įmonės ataskaitų, iš kurios gaunamas mokėjimas, yra įprasta

SEB banko Konsultacijų centro vadybininkės Justinos Cicėnaitės komentaras

Atkreipiame dėmesį, kad sustabdę Jūsų įmonės gaunamą mokėjimą, mes pirmiausia paprašėme Jūsų pateikti dokumentus, iš kurių galėtume suprasti už ką yra atsiskaitoma (t. y. sąskaitos – faktūros, sudarytos sutarties). Kadangi Jūs pateikėte tik sąskaitą – faktūrą, o sutarties pateikti negalėjote, todėl paprašėme dokumentų, kurie leistų bankui įsitikinti, kad įmonė YYYYY realiai vykdo savo veiklą (t. y. finansinių įmonės ataskaitų). Todėl maloniai Jūsų prašome iki 2020-09-10 pateikti lėšų siuntėjo YYYYY finansinės atskaitomybės dokumentus už 2018, 2019 metus. Atkreipiame dėmesį, kad tokia praktika – prašyti finansinių įmonės ataskaitų, iš kurios gaunamas mokėjimas, yra įprasta ir tai daryti mus įpareigoja vietiniai ir tarptautiniai teisės aktai.

Ugnius Kiguolis: jūsų prašymas yra perteklinis ir neteisėtas. Siunčiame faktūrą už palūkanas ir sudarytus nepatogumus

SEB Bankas vadovaujasi Lietuvos banko reikalavimais ir galimai juos interpretuoja klaidingai^[1]. Lietuvos Bankas nurodo tokius tinkamus informacijos šaltinius ir dokumentus:

1. Finansų rinkos dalyvis turėtų kiekvieną situaciją vertinti individualiai ir prašyti tokių dokumentų, kurie būtų naudingi konkrečioje situacijoje ir leistų įsitikinti kliento lėšų bei turto kilmės teisėtumu.
2. Finansų rinkos dalyvis iš kliento gali reikalauti dokumentų, pagrindžiančių lėšų šaltinį, pavyzdžiui, pirkimo ir pardavimo sutarties, audituotų metinių finansinių ataskaitų, sąskaitos faktūros ir pan.
3. Siekdamas įvertinti kliento turto šaltinio kilmę, finansų rinkos dalyvis gali reikalauti, pavyzdžiui, testamento, kuriuo buvo paveldėtas verslas, sandorio, patvirtinančio pinigų dovanojimo faktą, ir pan.

Nesusipratimas kyla iš sakinio „iš kliento gali reikalauti dokumentų, pagrindžiančių lėšų šaltinį, pavyzdžiui, pirkimo ir pardavimo sutarties, audituotų metinių finansinių ataskaitų„. Iš šio sakinio niekaip negalima suprasti, kad galima reikalauti siuntėjo finansinių ataskaitų. Finansinių ataskaitų galima prašyti gavėjo, o ne siuntėjo. Dažniausiu atveju joks gavėjas neturi priėjimo prie finansinių siuntėjo dokumentų. Tai yra konfidenciali informacija, kurios kiekvienam klientui niekas nesiuntinėja. Kaip ir mūsų įmonė nesiųstų tokios informacijos kitai įmonei ar asmeniui.

Įmonė išrašė SEB bankui faktūrą už:

1. 10% palūkanos už užlaikytą pavedimą
2. Teisinė konsultacija svetimų įmonių finansinių ataskaitų klausimais
3. Kompensacija už įmonės patirtus nepatogumus
4. Buhalterinė konsultacija

Nors situacija išsisprendė dėl to, kad siuntėjas yra didžiulė vieša kompanija, dalyvaujanti biržoje, kurios finansinės ataskaitos privalo būti viešos, klausimai dėl neteisėtų SEB banko veiksmų, kada neįmanoma pateikti informacijos, kuria nedisponuoji, išlieka.