„Man nesvarbu, koks tu dvasingas. Nesvarbu, kiek bufo rupužių prilaižei, kiek rebefingo kursų prilankei, kiek meskalino, ajavaskos ceremonijų, kurios susprogdino tau smegenis, praėjai, ar kaip gerai išlaikai bakasana pozą. Man nesvarbu, kokios planetos į kokius būstus papuola tavo gimimo diagramoje. Nesvarbu kiek „tyli“ tavo meditacija. Man nesvarbu, kiek kristalų tu turi ar kiek laiko praleidai be cukraus, druskos, prieskonių ar sekso. Man nesvarbu kiek veganiška tavo dieta.
Man svarbu žinoti, koks esi žmogus. Ar gali sėdėti prie mirštančiųjų kojų, nejausdamas klaikaus diskomforto? Ar gali tiesiog būti su savo ar mano sielvartu, nebandydamas patarinėti ar gelbėti? Noriu žinoti, kad tu gali atsisėsti prie vieno stalo, kad ir kokia ryški/blanki, sulygiuota, išsivysčiusi, ar ne, tavo čakra, koks pilnas, ar nelabai tu esi. Ar gali išlaikyti meilę erdvėje savo mylimiesiems nebandydamas tqpti didesniu?
Man nedaro įspūdžio, kiek sveikatos ar gydymo kursų, bei seminarų tu pralankei, nesvarbu ar gyveni dykumoje, miške ar atsiskyrėlio namelyje, nesvarbu ar esi įvaldęs tantros meną.
Mane žavi kiek užimtas tu esi. Kiek giliniesi į savo šaknis. Mane žavi, jei nepaisant to, koks pavargęs esi, tu randi laiko skambučiui telefonu, tu besąlygiškai myli savo vaikus, rūpiniesi savo šeima, prisimeni savo draugus.
Man neįdomu, kaip gerai tu gali pakilti į 5D dimensiją, kur keliauji savo astralinėse kelionese, ar kaip dažnai užsiimi sexu išėjęs iš savo kūno.
Noriu pamatyti, kaip gražiai tu sugebi integruotis į įprastą realybę su savo unikalia magija. Kaip randi grožį ir dėkingumą tame, kas tave supa, ir kaip tu sugebi išlaikyti santykius dabartyje. Kaip sugebi išlaikyti mylimuosius konflikto akivaizdoje? Kaip prisiimi atsakomybę? Kaip pasitaisai?
Noriu žinoti, kad tu gali pasirodyti ir daryti sunkius, bei šventus darbus šioje nuostabiai netvarkingoje Žemėje. Noriu pamatyti, kad tu gali būti nuoširdus, pagrįstas ir atjaučiantis tiek pat, kiek esi galingas, ugningas ir magnetiškas. Noriu žinoti, kad net pasiekęs, tiek kiek negali niekas pasiekti, gali atsitraukti ir būti pakankamai kuklus, kaip studentas.
Gražu, seksualu ir autentiška yra tai, kaip tu gali ir toliau džiaugtis kitais, nesvarbu kiek pasiekęs bebūtum. Žavi tai, kiek gali duoti, nepaisant to, koks pilnatviškas tu pasidarei. Iš tikro vertinga yra tai, koks geresnis žmogus tu gali būti pasaulyje, kuris yra pilnas dvasinio materializmo, nebėgdamas ieškoti „laisvės“ kitose dimensijose.
Dienos pabaigoje man nesvarbu, koks tu drąsus. Koks esi produktyvus, populiarus, ar nušvitęs. Dienos pabaigoje noriu žinoti, kad esi malonus kitiems. Kad esi tikras. Noriu žinoti, kad tu gali karts nuo karto nusileisti nuo pjedestalo, kad pabučiuotum žemę ir nebijotum išsipurvinti plaukus ir kojas leisdamasis į šokį su mumis visais“
Kvietimas grįžti nuo dvasinio vartotojiškumo prie žmogiškumo.
įkvėpta: Oriah Mountain Dreamer’s
Kvietimas: Taylor Rose Godfrey
Interpretacija: Ugniaus.
Menas: Andrew Gibbons.
